Monerų karalystė



Monerų karalystei priklauso bakterijos, tarp jų ir melsvabakterės. Moneros - vienaląsčiai prokariotiniai organizmai, vykdantys medžiagų apykaitą ir reaguojantys į aplinkos dirgiklius.

Bakterijos skirstomos pagal savo formą.

Rutulinės
– gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles.
Lazdelinės
– lazdelės formos bakterijos.
Spiralinės
– spiralės formos bakterijos, kablelio formos bakterijos.
Siūlinės
– į plonus siūlus panašios bakterijos


Pagal mitybos būdą bakterijos skirstomos į autotrofus ir heterotrofus.

Autotrofai - bakterijos, kurios pačios sau pasigamina organines medžiagas. Prie jų priskiriami:

  • fotoautotrofai - bakterijos, kurios naudoja Saulės energiją, turi chlorofilo ir fotosintetina kaip augalai ar dumbliai, pavyzdžiui, melsvabakterės;
  • chemoautotrofai - chemosintetinančios bakterijos, kurios, kad gautų energijos, oksiduoja ne organinius junginius - bitritus, vandenį, vandenilio sulfidą.

    Heterotrofai - bakterijos, kurios naudoja jau gatavas, aplinkoje esančias organines medžiagas. Jos dar skirstomos:
  • saprotrofai - grupė bakterijų, kurios yra pagrindiniai skaidytojai, ardantys negyvą organinę medžiagą.
  • parazitinės bakterijos- grupė bakterijų, kurios gyvena gyvuose organizmuose ir minta jų audinių, ląstelių organinėmis medžiagomis, smarkiai kenkdamos (šeimininkui augalui, gyvūnui, žmogui) ir sukeldamos jam daugybę ligų.


    Pagal deguonies poreikį bakterijos skirstomos į aerobines ir anaerobines.

    Aerobinės bakterijos- gyvybinei veiklai reikalingas deguonis.
    Anaerobinės bakterijos - deguonis nėra būtinas, nes savo reikmėms reikalingą jo kiekį pasigamina citoplazmoje vykstant reakcijoms.

    Bakterijos dauginasi ląstelei dalijantis skilimo būdu. Nepalankiomis sąlygomis (aukšta temperatūrą, sausra) dalis bakterijų sudaro sporas.
    Sporos
    - tai specializuotos neaktyvios ląstelės storu patvariu apvalkalu, skirtos nepalankioms sąlugoms iškęsti.

    Bakterijų reikšmė gamtai

    Dauguma bakterijų atlieka skaidytojų „darbą“ – nuokritų organinę medžiagą suskaido iki mineralinių medžiagų, kurias po to jau gali pasisavinti organinių medžiagų gamintojai – augalai.

    Bakterijos yra ne tik mūsų planetos „sanitarai“, bet ir daugiausia prisideda prie derlingo dirvožemio susidarymo. Pūdydamos ir skaidydamos daugybę tonų įvairiausių nuokritų, organizmų lavonų, įvairių organinių atliekų, dirvožemyje pagausina puvenų (humuso).

    Kai kurios bakterijos dalyvauja azoto junginių apytakos cikle, kuris be jų veiklos nebūtų įmanomas.

    Bakterijų reikšmė žmogui

    Žmogus bakterijas pasitelkė savo poreikiams tenkinti, įvairiems produktams gaminti. Pienarūgščio rūgimo bakterijos pieną paverčia raugintais pieno produktais (rūgpieniu, kefyru, jogurtu ir pan.), raugina daržoves (agurkus, kopūstus), apdoroja galvijams žiemai ruošiamą silosą.

    Bakterijos gamina medicinoje naudojamus baltymus (insuliną).

    Atrinkus bakterijų potipius, kuriuose vyksta fermentų supersintezė, gaminami fermentiniai preparatai.
  •