Mejozė


Mejozė – eukariotinių ląstelių dalijimosi būdas, kuris vyksta dviem etapais.
Pirmame etape dalijantis ląstelei chromosomų skaičius sumažėja dvigubai (pvz., diploidinė (2n) ląstelė pasidalija į dvi haploidines (1n) ar tetraploidinė (4n) į dvi diploidines (2n)).
Antro dalijimosi metu dalijasi jau dvi ląstelės ir susidaro keturios ląstelės. Antrojo dalijimosi metu ploidiškumas nesikeičia. Mejozės I etapo metu vyksta persikryžiavimas.

Stuburinių organizmuose mejozė būna dviejų tipų:

  • Vyriškas variantas - mejozės metu susidaro keturios genetiškai nevienodos ląstelės (pavyzdžiui, keturi spermatozoidai).
  • Moteriškas variantas - susidaro viena didelė ląstelė (kiaušialąstė) ir trys daug mažesni, vėliau jokio reikšmingo vaidmens neatliekantys liekamieji kūneliai.

  • Mejozės eiga

    Mejozė I (redukcinis dalijimasis), nes chromosomų skaičius pasidalija pusiau
    Profazė I – ilga, sudaryta iš kelių stadijų:

  • Leptotena (trumpas siūlas) – chromosomos tampa labiau matomos, kondensuojasi
  • Zigotena (susijungęs siūlas) – homologinės chromosomos išsidėsto viena šalia kitos – vyksta jų sinapsė (jas šalia palaiko filamentinis sinaptoneminis kompleksas)
  • Pachitena (storas siūlas) – kiekviena chromosomų pora sudaro bivalentą. Esant translokacijoms, formuojasi patologiniai kvadrivalentai arba trivalentai ir gali gimti naujagimis turintis pakitusį chromosomų kiekį (aneuploidija). Vyksta krosingoveris ir apsikeičiama homologiniais chromosomų dukterinių chromatidžių regionais.
  • Diplotena – chromosomos pradeda atsiskirinėti, tačiau lieka susijungusios tomis vietomis, kur įvyko krosingoveris (chiazmos – kryžmės). Vidutiniškai viena chromosoma turi 1-2-3 chiazmas; viso – apie 40 rekombinacijų per vienos gametos mejozės ciklą.
  • Diakinezė – bivalentai maksimaliai kondensuoti; chromosomos atsitraukia viena nuo kitos.

    Leptotenos – zigotenos metu chromosomos vienu galu būna susigrupavusios ir prisitvirtinusios prie branduolio membranos, kuri profazės I pabaigoje pradeda nykti.

    Metafazė I – branduolio apvalkalas ir branduolėlis sunyksta; chromosomos išsirikiuoja ekvatorinėje plokštumoje; verpstės siūlai prisitvirtina prie univalentų (t. y., homologinės chromosomos) centromerų.
    Anafazė I – verpstės siūlų traukiamos chromosomos išsiskiria į priešingus ląstelės polius.
    Telofazė I – susidaro haploidinis chromosomų skaičius ir dvi gametos (antriniai spermatocitai ar ovocitai).

    Mejozė II (ekvacinis dalijimasis) – yra panašus į paprastą mitozinį dalijimąsi. Turi profazę, metafazę, anafazę ir telofazę. Kiekviena chromosoma sudaryta iš dviejų chromatidžių, kurios anafazės metu atsiskiria į priešingus ląstelės polius. Susiformuoja 4 gametos su haploidiniu DNR rinkiniu (1n).

  • Mejozės ypatybės


  • galutinis gametų fomavimosi etapo dalijimasis
  • vyksta du pasidalijimai ir tik viena DNR replikacija prieš mejozę. Žmogaus atveju iš diploidinio chromosomų rinkinio (2n = 46) gaunamas haploidinis (1n = 23).
  • nevientisas procesas – turi du etapus - I ir II, kiekvienas turintis profazę, metafazę, anafazę ir telofazę
  • tarpas tarp I ir II etapų yra ne interfazė, o vadinamoji interkinezė.
  • programuotai vyksta genetinė rekombinacija:
    krosingoveris pirmame dalijimesi – apsikeičiama segmentais tarp homologinių chromosomų chromatidžių
    pirmame dalijimesi chromosomų poros į dvi ląsteles padalijamos atsitiktinai
    (po mejozės vykstančio apvaisinimo metu susilieja dvi gametos ir paprastai atstatomas buvęs chromosomų skaičius, sujungiami dviejų gametų chromosomų rinkiniai)
  • trukmė skirtinga formuojantis moteriškoms (oogenezė) ir vyriškoms (spermatogenezė) ląstelėms
  •