Virusas - neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Virusai yra dar mažesni už bakterijas. Jie negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai. Todėl jie vadinami neląsteline gyvybės forma.
Virusai sudarytas iš:
Į gyvą ląstelę skverbiasi tik viruso nukleorūgštys, baltyminis apvalkalas lieka už ląstelės ribų. Įsiskverbęs į ląstelę virusas naudoja jos fermentus, energiją ir ribosomas savo baltymams ir nukleorūgštims gaminti. Po kiek laiko susidariusios nukleorūgštys apsitraukia baltyminiu apvalkalu, t. y. virusas pagamina daug savo kopijų. Ląstelės membrana plyšta ir pasklidę po organizmą nauji virusai puola kitas ląsteles.
Yra keturi pagrindiniai morfologiniai virusų tipai:
Virusų reikšmė
Patekę į žmogaus, gybūno ar augalo organizmą virusai sukelia ligas. Daugelis žmogaus virusų prisitaikė daugintis tik tam tikrame audinyje. Pavyzdžiui, pasiutligės virusai puola žinduolių ir žmogaus nervines ląsteles, todėl pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Jei virusais užsikrečia augalai, nukenčia jų išvaizda, sumažėja derlius.
Virusai, kurie dauginasi bakterijose, vadinami bakteriofagais. Šie virusai prisitaikę naikinti bakterijas. Todėl jie naudojami prieš ligassukeliančias bakterijas.