Kraujotaka

Kraujotakos sistema – viena iš organų sistemų, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Šią užduotį vykdo kraujas, nes jis – cirkuliuojantis audinys. Kraujagyslės organuose ir audiniuose sudaro uždarą sistemą, kuriomis kraują varinėja širdis. Per kraujotakos sistemą į ląsteles patenka ir hormonai, ir kitos medžiagos, reikalingos ląstelių veiklai reguliuoti.

Tekėdamas kraujas padeda palaikyti įvairių organizmo audinių fizikinių ir cheminių savybių pusiausvyrą, pavyzdžiui, pastovią kūno temperatūrą. Tačiau įvairios maisto medžiagos organizme paskirstomos atsižvelgiant į kiekvieno organo funkcinę būklę. Šį procesą reguliuoja širdis, kuri nukreipia kraujo srovę ypač toms organizmo dalims, kurios atlieka didesnį darbą.

Širdis

Širdies raumuo susitraukia apie 70-75 kartus per minutę. Širdies darbas ritmingas: kai vieni skyriai dirba, kiti ilsisi. Prieširdžių ir skilvelių susitraukimas vadinamas sistole, o atsipalaidavimas diastole. Širdies darbo ciklas - periodias, per kurį įvyksta vienas širdies susitraukimas ir vianas atsipalaidavimas. Jis trunka 0,8s.


Širdies sandara:

Perikardas (širdiplėvė) - gaubia širdį, išskiria skystį, mažinantį truntį jai susitraukinėjant.

Miokardas - tai širdies raumuo, kurį sudaro širdies skersaruožis raumeninis audinys.

Vainikinės arterijos - maitina širdies raumenį, atneša deguinį su maisto medžiagomis.

Prieširdžiai (kairysis, dešinysis) - į juos venomis įteka kraujas. Į dešinįjį prieširdį veninis kraujas įteka iš viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų. Į kairįjį - arterinis kraujas įteka iš plaučių venų. Prieširdžių sienelės nestoros, nes jie nestipriai susitraukia ir išstumia kraują į skilvelius.

Skilveliai (kairysis, dešinysis) - jiems susitraukus, kraujas išstumiamas į arterijas. Kairiojo skilvelio sienelė yra storiausia, nes jam susitraukus, kraujas išstumiamas į aortą ir priverčiamas tekėti didžiuoju kraujotakos ratu. Dešiniojo skilvelio sienelė plonesnė, nes jam susitraukus kraujas vaaromas tik į plaučių arterijas mažuoju kraujotakos ratu.

Pertvara - padaliją širdį į dešinę pusė, kur yra veninis kraujas, ir kairę, kur yra arterinis kraujas, ir neleidžia jam susimaišyti.

Vožtuvai - reguliuoja kraujo tekėjimą viena kryptimi, iš prieširdžių į skilvelius. Yra buriniai ir pusmėnuliai.
Buriniai vožtuvai atskiria prieširdžius nuo skilvelių ir neleidžia kraujui tekėti atgal, kai skilveliai susitraukia. Dešinėje pusėje yra triburis, o kairėje - dviburis vožtuvai.
Pusmėnuliai vožtuvai yra tarp skilvelių ir arterijų. Jie praleidžia kraują iš skilvelių į arterijas ir neleidžia grįžti atgal, kai skilveliai atsipalaiduoja. Aortos pusmėnulis vožtuvas yra kairėje pusėje, kur jungiasi su kairiuoju širdies skilveliu. Plaučių pusmėnulis vožtuvas yra dešinėje širdies pusėje, kur dešinysis skilvelis jungiasi su plaučių kamienu.


Kraujagyslės

Yra trys kraujagyslių tipai:

arterijos,

venos,

kapiliarai.

Arterijos - kraujagyslės, kuriomis kraujas teka ir širdies. Organizme jos šakojasi į smukesnes - arterioles.
Venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį. Smulkios venos vadinamos venulėmis.

Susitraukdama širdis kraują išstumia arterijomis į audinius. Toliau nuo širdes arterijos šakojasi į mažesnio spindžio kraujagysles, kol pasibaigia arteriniais kapiliarais. Šie virsta veniniais kapiliarais, iš kurių susidaro venos.

Kraujo apytakos ratai

Žmogaus organizme kraujas teka dviem apytakos ratais:

didžiuoju

mažuoju (plaučių)

Mažasis kraujotakos ratas - tai kraujo kelais iš dešiniojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas stumiamas į plaučių kamieną, kuris šakojasi į dvi plaučių arterijas, jomis jis atiteka į plaučius. Ten arterinis išsišakoja į kapiliarus, kuriuose vyksta dujų apykaita. Veninis kraujas netenka anglies dioksido ir prisotinamas deguonies. Plaučių kapiliaruose jis tampa arteriniu, suteka iš kapiliarų į plaučių venas ir jomis įteka į širdies prieširdį.
Mažuoju kraujotakos ratu arterijomis teka veninis kraujas, o venomis - arterinis.

Didysis kraujo apytakos ratas - tai kraujo kelias iš kairiojo skilvelio į dešinį prieširdį. Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išstumiamas į aortą. Nuo aortos tuoj pat už pusmėnulinio vožtuvo atsiskiria vainiklinės arterijos. Jos yra ypač svarbios, nes atneša deguonį ir maisto medžiaga širdies ląstelėms. Jos eina širdies išoriniu paviršiumi ir šakojasi į artioles bei kapiliarus. Kapiliarai susijungia į venules, šios - į stambesnes širdies venas ir atsiveria į dešinįjį prieširdį.
Didžiuoju kraujotakos ratu arterijomis teka deguonies prisotintas arterinis kraujas, o venomis - veninis kraujas, prisotintas anglies dioksido.

Posted in: Žmogaus biologija