Fotosinteze vadinama įvairių organinių medžiagų gamyba (sintezė) organizmuose iš neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri priimama per šviesą sugeriantį pigmentą chlorofilą. Fotosintetinantys organizmai vadinami gamintojais (autotrofais).
Organinės medžiagos sintetinamos iš anglies dioksido ir vandens, o kaip šalutinis produktas išsiskiria deguonis. Šio proceso metu iš mažai energijos turinčių medžiagų – anglies dioksido ir vandens – sintetinamas daug energijos turintis angliavandenis gliukozė.
Saulės šviesa + 6CO2 + 6H2O ---> C6H12O6 + 6O2
Fotosintezė vyksta tik tose ląstelėse, kuriose yra žalios plastidės – chloroplastai. Iš tokių ląstelių sudaryti lapai, todėl jie laikomi augalo fotosintezės organais.
Visas fotosintezės procesas susideda iš dviejų fazių:
Šviesos. Būtina šviesa, kuri sužadiną chlorofilą. Vyksta chloroplastų tilakoiduose. Tai šviesos energijos sugėrimo reakcijos.
Tamsos. Gali vykti ir be šviesos. Vyksta chloroplastų stromoje. Tai sintezės reakcijos.
Šviesos fazės eiga
Fotosintezės šviesos fazė prasideda apšvietus chloroplastą regima šviesa.
Tuomet vyksta tokie procesai:
Taigi šviesos fazėja susidaro O2, ATP ir NADPH.
Tamsos fazės eiga
Tilakoide susidariusios ATP ir NADPH molekulės patenka į stromą ir naudojamos CO2 redukuoti.
Vyksta angliavandenių sintezė, kurios metu naudojamas CO2 ir dalyvauja daugybė fermentų. Pagaminama C6H12O6.
Šioje fazėje vykstančios reakcijos vadinamos bendru pavadinimu - Kalvino ciklas.
Taigi tamsos fazėje susidaro gliukozė, kuri gali būti paversta kitais angliavandeniais.
Fotosintezės aktyvumas priklauso nuo:
Fotosintezės reikšmė