Žmogaus virškinimo sistemaVirškinimo organų sistema – visuma organų, dalyvaujančių maisto paėmime, rijime, smulkinime, virškinime, maisto medžiagų įsiurbime ir virškinimo atliekų šalinime.
Žmogus yra heterotrofas, t.y. maitinasi kitų organizmų medžiagomis ir turi tam skirtą virškinimo sistemą. Ją sudaro virškinamasis traktas ir virškinimo liaukos.
Virškinamąjį traktą sudaro:
Virškinimo liaukos yra šios:
Virškinimo sistemos funkcija - stambiamolekules medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius) skaidyti į mažesnius tirpius junginius. Šie gali patekti į kraują ar limfą ir yra išnešiojami po organizmą. Virškinamuoju traktu slenka maistas, o virškinimo liaukos, sudarytos iš liaukinio epitelio, pagamina virškinimo sultis. Maistą virškina virškinimo sultyse esantys fermentai.
Virškinimo eiga
Burnoje maistas smulkinamas, vilgomis seilėmis, paragaujamas ir pradedamas virškinti. Jis smulkinamas dantimis, kurių žmogus turi 32. Seiles išskiria 3 poros seilių liaukų (paausinės, paliežuvinės, pažandinės). Seilės yra šarminės reakcijos (pH 6,5-7,5). Jose esama fermentų, virškinančių angliavandenius.
Iš burnos maistas nuryjamas pro ryklę į stemplę, o ši susitraukiant raumenims peristaltiniais judesiais jį stumia į skrandį.
Skrandyje gleivinės liaukos išskiria skrandžio sultis. Tai rūgščios reakcijos skystis (pH 2), nes jame yra druskos rūgšties (HCl). Skrandžio sultyse yra fermentų, skaidančių baltymus.
Iš skrandžio maistas patenka į dvylikapirštę žarną. Čia virškinami baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Į ją atsiveria kasos ir kpenų ištekamieji latakai.
Kasa išskiria kasos sultis, kuriose gausu įvairių virškinimo fermentų. Kepenys gamina tulžį, kuri kaupiama tulžies pūslėje ir tulžies lataku teka į dvylikapirštę žarną.
Iš dvylikapirštės žarnos maistas toliau slenka plonąja žarna, stumiamas peristaltinių judesių. Joje vyrauja šarminė reakcija (pH8,5) ir žarnų sulčių fermentai baigia virškinti.
Plonosios žarnos gleivinės paviršius turi daugybę mažų išaugų, vadinamų žarnų gaureliais. Jie padidina siurbiamąjį paviršių. Kiekviename gaurelyje yra kraujagyslė ir limfagyslė. Į gaurelius įsiurbiamos suvirškintos maisto medžiagos:
Iš plonosios žarnos nesuvirškintos maisto liekanos patenka į storąją žarną. Jos gleivinė yra be gaurelių. Joje įsiurbemas vanduo ir mineralinės medžiagos bei vitaminai.
Iš nesuvirškintų maisto liekanų formuojasi išmatos. Jos patenka į tiesiąją žarną ir periodiškai pašalinamos pro išeinamąją (analinę) angą.
Mitybos poveikis sveikatai
Nuo mitybos priklauso žmogaus sveikata. Su maisto produktais per parą žmogus turi tam tikrais kiekiais gauti įvairių medžiagų. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maiste turi būti 1:1:4.
Vitaminai - tai organinės medžiagos, nedideliais kiekiais būtinos medžiagų apykaitai. Dauguma vitaminų yra sudedamoji dalis kofermentų, kurie reikšmingi fermentų veiklai. Vitaminai skirstomi į tirpius riebaluose (A, D, E) ir tirpius vandenyje (B grupės, C). Daugumos vitaminų organizmas pasigaminti negali, jų būtina gauti su maistu.
Vanduo yra ląstelių sudedamoji dalis. Tai terpė, kurioje vyksta organizmo cheminės reakcijos.
Organizmui būtini įvairūs cheminiais elementai: Ca, Fe, K, Na, P, Mg, Zn, Cl, J ir kiti.
Mitybos piramidėSveikos mitybos piramidė iliustruoja mitybos įvairovės teisyklę ir rodo, koks turėtų būti paros maisto davinio maisto produktų grupių santykis. Daugiausiai reikėtų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramidės pagrinde.
