Eukariotinės ląstelės – tai ląstelės, turinčios tikrą branduolį, kurį nuo citoplazmos atskiria membrana. Citoplazmoje išsidėstę įvairūs
organoidai, kuriuos galima pamatyti tik pro mikroskopą, o kai kuriuos tik pro elektroninį.
Yra trys pagrindinės eukariotinių ląstelių formos:
Augalinė ląstelė
Grybinė ląstelė
Gyvūninė ląstelė
| Augalų ląstelės | Grybų ląstelės | Gyvūnų ląstelės |
Ląstelės sienelė | Iš celiuliozės | Daugiausia iš chitino | Nėra |
Centrinė vakuolė | Yra | Yra | Nėra |
Plastidės | Yra | Nėra | Nėra |
Tipiškas rezervinis angliavandenis | Krakmolas | Glikogenas | Glikogenas |
Centriolė | Būna retai | Būna retai | Yra |
Plazminė membrana – tai iš organinių medžiagų sudarytas išorinis ląstelės dangalas. Jis reguliuoja medžiagų patekimą ir šalinimą iš jos.
Branduolys – jame išsidėsčiusios chromosomos, vyksta nukleorūgščių sintezė, iš jo valdoma ląstelės veikla.
Chromosomos – sudarytos iš baltymų ir deoksiribonukleorūgščių (DNR). DNR yra paveldimos informacijos apie ląstelės sudėtį ir struktūrą laikmena. Skirtingų rūšių organizmams būdingas skirtingas chromosomų skaičius.
Branduolėlis – branduolio dalis, kurioje gaminamos ribonukleorūgštys ir surenkami ribosomų subvienetai.
Citoplazma – yra ląstelės dalis tarp plazminės membranos ir branduolio, joje vyksta daugelis biocheminių reakcijų ir kaupiamos maisto medžiagos.
Ribosomos – baltymų gamybos vieta.
Šiurkštusis endoplazminis tinklas – kaupia ir transportuoja baltymus.
Lygusis endoplazminis tinklas – gamina ir transportuoja kai kuriuos lipidus, modifikuoja vaistus, toksinus ir pan., kaupia kalcio jonus.
Goldžio kompleksas – jame modifikuojami baltymai, sintetinami sfingolipidai, formuojamos pūslelės, nešančios reikiamas biomolekules į kitus ląstelės sandus.
Mitochondrijos – jose sintetinama ATP, hemas, jos palaiko neorganinių jonų homeostazę, svarbios apoptozei.
Lizosomos – jose skaidomi organiniai junginiai.
Ląstelės centras, centrosoma, centriolė – yra mikrovamzdelių organizacijos centras, dalyvauja ląstelės dalijimosi procese. Nėra augalų ląstelėse.