Biologija


Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Gyvosios būtybės gali atrodyti labai skirtingos, bet kai kurie jų požymiai yra tokie patys.

Skirtingai nuo negyvosios gamtos sistemų, gyvieji organizmai:

  • turi tam tikrą struktūrą,
  • iš aplinkos gauna maisto medžiagų ir energijos,
  • reaguoja į dirginimus.
  • dauginasi ir vystosi,
  • prisitaiko (adaptuojasi) prie aplinkos.

  • Gyvybė Žemėja yra organizuota tam tikrais organizacijos lygmenimis.
    Atomai
    - mažiausi medžiagų, sudarančių gyvąsias būtybes, vienetai.
    Atomai jungiasi į molekules.
    Molekulės sudaro ląsteles. Tai pagrindinis daugelio gyvųjų organizmų struktūrinis vienetas. Panašios sandaros bei panašias funkcijas atliekančios ląstelės sudaro audinius.
    Iš audinių sudaryti organai.
    Organai, atliekantys bendras funkcijas, vienijasi į organų sistemas.
    Organų sistemos sudaro organizmą.
    Organizmai, priklausantys tai pačiai rūšiai ir gyvenantys tam tikroje vietovėje, sudaro populiaciją.
    Įvairių rūčių populiacijos, gyvenančios tam tikroje vietovėje, sudaro bendriją.
    Bendrija kartu su abiotine (negyvąja) aplina - ekosistemą.
    Visas Žemės ekosistemas vienija biosfera. Tai aukščiausias gyvybės egzistencijos lygmuo.