Tai paprasčiausios sandaros augalai, pavyzdžiui, gegužlinis, kiminas.
Neturi apytakos (laidžiųjų) audinių.
Šaknų neturi, prie substrato prisitvirtina daugialąsčiais šakotais plaukelių pavidalo rizoidais.
Neturi žiedų ir sėklų.
Dauginasi vegetatyviškai (gniužulo dalimis, lapų išaugomis), nelytiškai (sporomis) ir lytiškai.
Samanų kartų kaita
Samanos, paprastojo gegužlinio, vienų augalų viršūnės susiformuoja archegonės su kiaušialąstėmis, kitų – anteridžiai su spermatozoidais. Judrus spermatozoidas, lyjant ar iškritus rasai, apvaisina kiaušialąstę, susidaro zigota. Iš jos ant archegoninio augalo išauga sporofitas (2n), sudarytas iš kotelio ir dėžutės.
Subrendus sporom, dangtelis nukrintaa, sporos išbyra ir sudygsta. Susiformuoja prodaigis, iš jo išauga samanos stiebelis su lapeliais (gametofitas), kurio ląstelės yra haploidinis (n) chromosomų skaičius. Auga dažniausiai drėgnose vietose, nes apvaisinimui reikalingas vanduo.
Samanų vaidmuo ekosistemoms ir žmogaus gyvenime
Sulaiko drėgmę miško paklotėje, saugo nuo išdžiūvimo grybieną.
Ardo uolienas, reikšmingas dirvodarai.
Kiminai, dar vadinami durpinėmis samanomis, suformavo durpių klodus.
Samanos
