Plikasėkliai – eukariotų domeno augalų karalystės augalai. Priklauso sėklinių induočių grupei.
Dauginimasis sėklomis – pagrindinis požymis, skiriantis plikasėklius nuo sporinių augalų.
Žinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis.
Sėklos susidaro ant motininio augalo esančiuose sėklapradžiuose, kurie niekuo neapgaubti ir todėl augalai pavadinti plikasėkliais. Apvaisinimui nereikia vandens, nes žiedadulkes (vyrišką gametofitą) ant moteriškojo gametofito perneša vėjas.
Plikasėklių vandens indai yra menkiau išsivystę negu lapuočių medžių. Vanduo jų stiebais kyla lėčiau, todėl plikasėkliams reikėjo prisitaikyti taupiai naudoti vandenį.
Daugumos plikasėklių lapai virtę spygliais, kurių paviršiaus plotas nedidelis, odelė stora, žiotelės įdubusios. Todėl spygliuočiai gali augti vietovėse, kur aplinkos temperatūra žema, siaučia stiprūs vėjai.
