Magnolijūnai – didžiausias augalų skyrius.
Turi tikras šaknis, stiebus ir lapus.
Gerai išvystyti laidieji audiniai.
Dauginimosi organas yra žiedas, kuris pritraukia gyvūnus apdulkintojus.
Dauginasi vegetatyviškai (vegetatyviniais organais) ir lytiškai (suformuoja sėklas).
Po apvaisinimo mezginėje esantys sėklapradžiai vystosi vaisiaus viduje, todėl gaubtasėklių sėklos yra apsaugotos.
Kitaip negu plikasėklių, kurių neapsaugotos sėklos augo tiesiog ant lapų, gaubtasėklių sėklos po vieną ar po kelias apgaubtos tam tikru apvalkalu, sudarančiu išorinę vaisiaus dalį (pvz. obuolys).
Be to, jie turi ne tik vaisius, bet ir žiedus. Visa tai prisitaikymas geresniam dauginimuisi. Ryškūs žiedai vilioja gyvūnus (pavyzdžiui bites), kurie perneša žiedadulkes – vyriškąsias lytines ląsteles; primityvesnių augalų žiedadulkes pernešdavo vėjas.
Vaisiai irgi vilioja gyvūnus, kurie juos suėda ir taip platina juose esančias sėklas.
Magnolijųūnai skirstomis į dviskilčių (pvz.: žirniai, pupos, dobilai, bulvės) ir vienaskilčių(pvz.: lelijos, rugiai, kviečiai, avižos) klases.