Organizmų įvairovė

Gyvybė labai įvairi ir sudėtinga. Visi Žemėje gyvenantys ir turintys ląstelinę sandarą organizmai priskiriami prie vienos iš 5 karalysčių: monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų. Taip pat Žemėje aptinkama ir neląstelinė gyvybės forma - virusai.

Nukleorūgštys ir ATP

Yra 2 nukleorūgščių rūšys: deoksiribonukleorūgštis (DNR) ir ribonukleorūgštis (RNR). Tai polimerinės medžiagos. Jų monomeras vadinamas nukleotidu. ATP - tai monomerinė medžiaga. ATP molekulė vadinama nukleotidu, bet jie nesijungia į grandines, kaip DNR ar RNR nukleotidai.

Virusai

Virusas - neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Virusai yra dar mažesni už bakterijas. Jie negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai. Todėl jie vadinami neląsteline gyvybės forma.

Mutacijos

Gyviesiems organizmams būdingas kintamumas - savybė įgyti naujų požymių. Kintamumas gali būti:paveldimas ir nepaveldimas. Paveldimas kintamumas yra toks, kai pakinta organizmo genotipas. Nepaveldimas kintamumas yra toks, kai pakinta tik fenotipas, o genotipas išlieka nepakitęs.Mutacinis kintamumas pasireiškia konkrečiais pakitimais - matucijomis.

Mitozė

Mitozė – eukariotinės ląstelės branduolio dalijimosi (kariokinezės) būdas, kurio metu chromosomų skaičius nekinta. Šio proceso metu iš motininės ląstelės susiformuoja dvi dukterinės su identišku chromosomų rinkiniu.Mitozinis branduolio dalijimasis būdingas augantiems ir besivystantiems daugialąsčiams organizmams.

Biologija


Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Biologijos mokslas tiria gyvų organizmų struktūras, funkcijas, augimą, kilmę, evoliuciją, paplitimą ir klasifikaciją. Gyvosios būtybės gali atrodyti labai skirtingos, bet kai kurie jų požymiai yra tokie patys.

Skirtingai nuo negyvosios gamtos sistemų, gyvieji organizmai:

  • turi tam tikrą struktūrą,
  • iš aplinkos gauna maisto medžiagų ir energijos,
  • reaguoja į dirginimus.
  • dauginasi ir vystosi,
  • prisitaiko (adaptuojasi) prie aplinkos.

  • Gyvybė Žemėja yra organizuota tam tikrais organizacijos lygmenimis.
    Atomai
    - mažiausi medžiagų, sudarančių gyvąsias būtybes, vienetai.
    Atomai jungiasi į molekules.
    Molekulės sudaro ląsteles. Tai pagrindinis daugelio gyvųjų organizmų struktūrinis vienetas. Panašios sandaros bei panašias funkcijas atliekančios ląstelės sudaro audinius.
    Iš audinių sudaryti organai.
    Organai, atliekantys bendras funkcijas, vienijasi į organų sistemas.
    Organų sistemos sudaro organizmą.
    Organizmai, priklausantys tai pačiai rūšiai ir gyvenantys tam tikroje vietovėje, sudaro populiaciją.
    Įvairių rūčių populiacijos, gyvenančios tam tikroje vietovėje, sudaro bendriją.
    Bendrija kartu su abiotine (negyvąja) aplina - ekosistemą.
    Visas Žemės ekosistemas vienija biosfera. Tai aukščiausias gyvybės egzistencijos lygmuo.