
Gyvybė labai įvairi ir sudėtinga. Visi Žemėje gyvenantys ir turintys ląstelinę sandarą organizmai priskiriami prie vienos iš 5 karalysčių: monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų. Taip pat Žemėje aptinkama ir neląstelinė gyvybės forma - virusai.
Yra 2 nukleorūgščių rūšys: deoksiribonukleorūgštis (DNR) ir ribonukleorūgštis (RNR). Tai polimerinės medžiagos. Jų monomeras vadinamas nukleotidu. ATP - tai monomerinė medžiaga. ATP molekulė vadinama nukleotidu, bet jie nesijungia į grandines, kaip DNR ar RNR nukleotidai.
Virusas - neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Virusai yra dar mažesni už bakterijas. Jie negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir yra labai paprastos sandaros organizmai. Todėl jie vadinami neląsteline gyvybės forma.
Gyviesiems organizmams būdingas kintamumas - savybė įgyti naujų požymių. Kintamumas gali būti:paveldimas ir nepaveldimas. Paveldimas kintamumas yra toks, kai pakinta organizmo genotipas. Nepaveldimas kintamumas yra toks, kai pakinta tik fenotipas, o genotipas išlieka nepakitęs.Mutacinis kintamumas pasireiškia konkrečiais pakitimais - matucijomis.
Mitozė – eukariotinės ląstelės branduolio dalijimosi (kariokinezės) būdas, kurio metu chromosomų skaičius nekinta. Šio proceso metu iš motininės ląstelės susiformuoja dvi dukterinės su identišku chromosomų rinkiniu.Mitozinis branduolio dalijimasis būdingas augantiems ir besivystantiems daugialąsčiams organizmams.