Dauginimasis

Dauginimasis - procesas, kurio metu organizmai produkuoja naujus savo rūšies organizmus. Dauginimasis yra esminis visos žinomos gyvybės bruožas. Kiekvienas egzistuojantis organizmas yra dauginimosi pasekmė.

Dauginantis lytiškai genetinę medžiagą palikuonims perduoda du organizmai, taigi palikuonys turi abiejų organizmų genų derinį. Daugeliui organizmų būdingos skirtingos - vyriškos ir moteriškos - gametos. Toks dauginimasis vadinamas anizogaminiu. Moteriška gameta būna didesnė, nejudri ir vadinama kiaušinėliu, o vyriškos gametos būna smulkesnės, dažniausiai judrios ir vadinamos spermatozoidais.


Žmogaus dauginimasis

Žmogaus lyties organai reikalingi:

  • lytinėms ląstelėms susidaryti ir subręsti,
  • lytinėms ląstelėms susijungti,
  • gemalui ir vaisiui susidaryti.


    • Vyro lyties organai

  • Išoriniai - varpa ir kapšelis.
  • Vidiniai - sėklidės, sėklidžių prielipai, sėkliniai latakai, priešinė liauka ir šlaplė.



    Moters lyties organai
  • Išoriniai - lytinės lūpos, varputė bei makšties prieangis.
  • Vidiniai - kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis.


    • Žmogaus kiaušialąstės ir spermatozoido susidarymas


  • Kiaušialąstė susidaro kiaušidėse, o spermatozoidai - sėklidėse.
  • Lytinių ląstelių susidarymas vadinamas gametogeneze: kiaušialąsčių - oogeneze, spermatozoidų - spermatogeneze.
  • Gametogenezės metu vyksta mejozė, po kurios gametose sumažėje chromosomų skaičius.
  • Kiaušialąsčių formavimasis prasideda dar gemalinėje stadijoje, o spermatozoidų - prasidėjus lytiniam brendimui.
  • Subrendusios moters organizme kas mėnesį formuojasi 1 kiaušialąstė, o vyro organizme spermatozoidai formuojasi nuolat dideliais kiekiais.


    • Lytinių ląstelių prisitaikymas atlikti funkcijas

    Kiaušialąstė ir spermatozoidas yra haploidiniai, dėl to zigotoje po apvaisinimo susidaro diploidinis chromosomų rinkinys.

    Spermatozoido prisitaikymai

  • Judrus, turi žiuželį ir gali pasiekti kiaušialąstę.
  • Turi daug mitochondrijų, kurios gamina ATP, reikalingą judėti: pasiekti kiaušialąstę.
  • Mažas, todel sunaudoja mažiau energijos judėti.
  • Jų yra daug ir tai padidina apvaisinimo tikimybę.
  • Turi akrosomą, kurios fermentai ištirpina kiaušialąstės apvalkalą.


    • Kiaušialąstės prisitaikymai

  • Didelė ir nejudri ląstelė, turi daug citoplazmos, joje yra daug maisto medžiagų būsimam gemalui maitintis.
  • Kiaušialąstės apvalkalai praleidžia į ląstelę tik vieną spermatozoidą.
  • Kiaušialąstės apvalkaluose yra junginių, pagal kuriuos jos atpažįsta tik savo rūšies spermatozoidus.


    • Apvaisinimas


  • Apvaisinimas - tai spermatozoido ir kiaušialąstės susiliejimas.
  • Kai spermatozoidas patenka į kiaušialąstę, aplink ją susiformuoja dangalas, neleidžiantis į vidų kitų spermatozoidų.
  • Po apvaisinimo kiaušintakyje susidaro zigota.
  • Apvaisinimo metu nulemiama lytis: jeigu apvaisinant dalyvauja spermatozoidai su lytine X chroosoma, susidaro zigota, turinti XX chromosomų rinkinį. Iš jos išsivystys moteriškosios lyties individas. Jei apvaisinant dalyvauja spermatozoidas su Y chromosoma, susidaro zigota, turinti XY chromosomų rinkinį. Iš jos išsivystys vyriškosios lyties individas.
  • Zigota pradeda dalytis ir gemalas formuojasi kiaušintakyje.
  • Gemalas slenka į gimdą ir įsitvirtina jos gleivinėje.
  • Susidaro placenta.
    • Dvynių vystimasis

    Gali gimti monozigotiniai ir dizigotiniai dvyniai, jie gali vystytis iš vieno ar keliu kiaušinėlių.

    Monozigotiniai (identiškieji) dvyniai

  • Vystosi iš 1 zigotos.
  • Jie būna tos pačios lyties, labai panašūs. Taip yra todėl, kad zigota dėl tam tikrų priežsčių pasidalija į dvi genetiškai identiškas, simetriškas dalis.
  • Siamo dvyniai visada yra monozigotiniai, išsivystę ne iki galo pasidalijus embrionui ir neatsiskyrus identiškiesiems dvyniams.

    Dizigotiniai dvyniai
  • Vystosi iš 2 skirtingų zigotų, kurios susidarė 2 kiaušialąstes apvaisinus 2 skirtingais spermatozoidais.
  • Šie dvyniai gali būti skirtingų lyčiui, nes vienas spermatozoidas gali turėti X, o kitas - Y chromosomą.
    • Placentos vaidmuo


  • Placenta ima formuotis, kai tik embrionas visiškai įsitvirtina gimdoje (susiformuoja trečio mėnesio pabaigoje).
  • Vaisius su motinos organizmu jungiasi per placentą.
  • Placentos paviršiuje yra gaurelių, padidinančių jos plotą. Gaurelius skalauja motinos kraujas.
  • Iš motinos vaisius gauna deguonį ir maisto medžiagas.
  • Pro placentą šalinamas anglies dioksidas, šlapalas, kiti medžiagų apykaitos produktai.
  • Pro placentą pereina dauguma vaistų, alkoholis.
  • Placenta išskiria hormoną, kuris neleidžia atsisluoksniuoti gimdos gleivinei, stabdo mėnesinių atsiradimą ir leidžia vaisiuis išlikti gimdoje visą nėštumą.
  • Iš motinos ji nepraleidžia kai kurių nuodingųjų medžigų ir daugelio ligas sukeliančių mikroorganizmų.