Kraują sudaro kraujo plazma ir kraujo kūneliai.
Kraujo plazma
Ją sudaro kraujo serumas ir fibrinas. Kraujo plazmoje ištirpęs fibrinas vadinamas fibrinogenu. Joje daugiausia yra vandens (92%), baltymų (7%) ir kitų medžiagų: gliukozės, aminorūgščių, riebalų rūgščių, vitaminų, hormonų, druskų (0,9%) bei medžiagų apykaitos produktų: anglies dioksidas, šlapalo.
Kraujo plazmos funkcijos
Transportinė – perneša hormonus, maisto medžiagas, šlapalą, deguonį, anglies dioksidą.
Apsauginė – plazmoje esantys antikūnai sunaikina ir nukenksmina į organizmą patekusius mikroorganizmus, o fibrinogenas dalyvauja krešant kraujui.
Termoreguliacinė – visame kūne paskirsto šilumą
Humoralinė – perneša hormonus, kurie daro įtaką organizmo veiklai.
Kraujas
Kraujas yra arterinis ir veninis.
Arterinis kraujas – skaisčiai raudonas, prisotintas deguonies.
Veninis kraujas – tamsiai raudonos spalvos, prisotintas anglies dioksido.
Eritrocituose yra baltyminės kilmės medžiagų – A ir B agliutinogenų (antigenų). Kraujo plazmoje esama baltyminių medžiagų – α ir β agliutininų (antikūnų), o α agliutininas sulipdo eritrocitus su A agliutinogenu, o β agliutininas – su B agliutinogenu. Krauas yra skirstomas į kraujo grupes:
O(I) grupės kraujo eritrocituose nėra agliutinogenų, o kraujo plazmoje yra α ir β agliutininų.
A(II) grupės kraujo eritrocituose yra A agliutinogeno, o kraujo plazmoje – tik β agliutinino.
B(III) grupės kraujo eritrocituose yra B agliutinogeno, o kraujo plazmoje – tik α agliutinino.
AB(IV) grupės kraujo eritrocituose esama A ir B agliutinogenų, o kraujo plazmoje agliutininų nėra.
Apie 85% žmonių eritrocituose turi baltymą, vadinamą rezus faktoriumi. Žmonių, kurių eritrocitai turi šio baltymo, kraujas laikomas rezus teigiamu, o tų, kurių eritrocituose jo nėra, - rezus neigiamu.
Perpylus netinkamos grupės kraują įvyksta agliutinacija, sulimpa eritrocitai. Dabar perpilamas tik tos pačios grupės ir rezus faktoriaus kraujas.